tilingšt

tilìngšt interj., tiliñgšt Ds 1. Ds žr. tilin 1: Tilìngšt – iškrito ir sudužo Grž. Kadgi nuskambės nuskambės skaudžiai – tiliñgšt Grž. 2. numetimo garsui žymėti: Durnius nustvėrė pečiadengštę ir tilingšt čigonų pulkan LTR(Slk).